Švietimo įstaigos vadovo kompetencijos. Lyderystė mokymui
Šis straipsnis nagrinėja lyderystę mokymui – vadovavimo modelį, kuris skatina aktyvų mokyklos vadovo įsitraukimą į ugdymo procesus. Aptariama, kaip lyderystė mokymui išplečia tradicinės instrukcinės lyderystės suvokimą, apimdama strateginį planavimą, mokyklos kultūros formavimą ir bendruomenės įtraukimą. Taip pat analizuojama, kaip vadovas gali padėti mokytojams tobulėti, stebėti mokinių pažangą ir įgyvendinti pokyčius, siekiant geresnių akademinių rezultatų. Pristatomas Hallinger ir Murphy modelis, išryškinantis tris pagrindines vadovo veiklos kryptis: mokyklos misijos formavimą, ugdymo programos valdymą ir palankios mokymosi aplinkos kūrimą. Šis vadovavimo metodas ypač aktualus mokykloms, kurios siekia reformų, tobulėjimo ar ugdymo kultūros transformacijos.
Giedrė Romaškienė
1/18/20252 min read
LYDERYSTĖ MOKYMUI
Lyderystė mokymui (angl. Leadership for Learning) yra viena pagrindinių švietimo vadovavimo krypčių, kuri glaudžiai siejama su instrukcine lyderyste (angl. Instructional Leadership). Abi šios koncepcijos akcentuoja mokyklos vadovo aktyvų įsitraukimą į ugdymo procesus, pabrėžiant tikslų nustatymą, mokymo turinio koordinavimą ir mokinių pasiekimų stebėjimą. Šis požiūris grindžiamas vadovo gebėjimu ne tik stebėti ir analizuoti ugdymo rezultatus, bet ir įtraukti mokyklos bendruomenę – mokytojus, mokinius ir tėvus – į bendrų tikslų siekimą.
Lyderystė mokymui išplečia instrukcinės lyderystės suvokimą, nes apima ir strateginį planavimą, bendruomenės įtraukimą bei mokyklos kultūros formavimą. Vadovas, veikiantis pagal šį modelį, siekia užtikrinti, kad visos ugdymo veiklos būtų orientuotos į ilgalaikę sėkmę, o mokyklos misija taptų kiekvieno bendruomenės nario darbo pagrindu. Mokytojų profesinio tobulėjimo skatinimas ir refleksijos kultūros diegimas tampa esminiais įrankiais, kurie leidžia vadovui stiprinti mokyklos gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių švietimo poreikių.Instrukcinė lyderystė mokymui orientuojasi į akademinius rezultatus ir kuria palankią aplinką, kurioje mokytojai gali jaustis palaikomi ir motyvuoti. Tai leidžia vadovams reaguoti į ugdymo iššūkius ir formuoti inovatyvias praktikas, kurios užtikrina nuolatinį mokyklos tobulėjimą.
Lyderystė mokymui ypač tinka situacijose, kai mokyklai reikalingas struktūrinis pokytis ar kai pastebima ilgalaikė stagnacija mokinių pasiekimuose. Šis vadovavimo modelis yra efektyvus, kai reikia greitai ir aiškiai nustatyti strateginius prioritetus, užtikrinti mokymo kokybę ir suvienyti mokyklos bendruomenę bendram tikslui. Jis ypač naudingas mokykloms, kurios susiduria su žemu mokinių efektyvumu, prastais akademiniais rezultatais ar ribotu mokytojų įsitraukimu į ugdymo procesus. Šis modelis taip pat tinkamas, kai mokykloje vykdomos reformos arba įgyvendinami nauji švietimo standartai. Vadovas, taikydamas lyderystę mokymui, gali efektyviai reaguoti į naujus reikalavimus, koordinuodamas ugdymo turinį, stebėdamas mokinių pažangą ir remdamas mokytojus profesinio tobulėjimo veiklose. Tai padeda ne tik įveikti pokyčių iššūkius, bet ir užtikrinti, kad visi mokyklos nariai dirbtų sinchroniškai, siekdami tų pačių tikslų. Lyderystė mokymui taip pat yra itin aktuali mokyklose, kurios siekia ugdymo kultūros transformacijos – nuo orientacijos į formalų mokymą prie bendruomeniško mokymosi ir mokytojų bei mokinių įsitraukimo stiprinimo. Ji leidžia vadovams kurti bendradarbiavimu ir skaidrumu grįstą aplinką, kuri ne tik sprendžia esamas problemas, bet ir sukuria pamatus ilgalaikei mokyklos sėkmei.
Lyderystės mokymui kontekste dažniausiai taikomas Hallinger ir Murphy modelis, kuris tapo vienu svarbiausių šios srities pagrindų. Šis modelis pabrėžia vadovo aktyvų vaidmenį ugdymo procese ir apibrėžia tris pagrindines veiklos kryptis: mokyklos misijos apibrėžimą, ugdymo programos valdymą ir palankaus mokymosi klimato kūrimą. Šios kryptys suteikia aiškias gaires, kaip vadovas gali ne tik užtikrinti mokyklos sėkmę, bet ir nuolat gerinti mokinių akademinius rezultatus bei stiprinti bendruomenės įsitraukimą. Hallinger ir Murphy modelis yra plačiai pripažintas kaip efektyvus įrankis, padedantis vadovams susidoroti su šiuolaikiniais švietimo iššūkiais.